Reda Cibulskytė

„Aš niekada nemačiau savo vaikų, augančių gatvėje“, – taip pokalbį pradeda ekologiškoje gyvenvietėje Kazlų Rūdos miškuose su šeima įsikūrusi Aušra Augutė. Ji kartu su vyru Rolandu bei dukromis Sėlija ir Melanija jau trečius metus gyvena šiaudiniame namelyje Kardokų ekologinėje gyvenvietėje.

Aplink Augučių šeimą – panašiai mąstantys kaimynai, jie susibūrę į vieną iš 15 Lietuvoje veikiančių ekologiškų bendruomenių.

Tiesa, dėl svajonės įsigyti ekologišką namą Augučiai prieš dešimtmetį išvyko dirbti į Airijos sostinę Dubliną.

Penkerius metus dirbdami įvairiausius darbus, jie susitaupė pinigų, kuriuos išleido šiaudinio namo statybai. Jiems buvo svarbiausia, kad vaikai gyventų gamtoje ir galėtų basi lakstyti po žolę.

Ramesnis gyvenimo tempas

Pirmoji ekologiškų gyvenviečių kūrimosi banga Lietuvoje kilo prieš dešimt metų, kai miestiečiai, norėdami ramesnio gyvenimo tempo, nusprendė atsiduoti gamtos globai. Vėliau ši banga nuslūgo, tačiau pastaruoju metu ekologinės gyvenvietės vėl išgyvena renesansą. Tai pastebi ir žmonės, siekiantys gyventi taikiai su gamta.