Kristina VAITKEVIČIENĖ

Šiaudiniai namai ir gyvenimas sutariant su gamta vilkaviškiečiams vis dar egzotika. Tačiau kaimyninėje Kazlų Rūdos savivaldybėje, Kardokų kaime, taip gyvena ištisa bendruomenė. Į ją prieš keletą metų su šeima įsiliejo ir iš Kybartų kilusi Aušra Augutė – eilinė moteris, gyvenanti neeilinį gyvenimą.

Susidomėjo šiaudiniais namais

Šiaudiniais namais Aušra kartu su vyru Rolandu pradėjo domėtis gyvendami Airijoje. Jie, kaip ir daugelis jaunų šeimų, buvo išvykę į svetimą šalį užsidirbti ir grįžę planavo įsikurti savoje šalyje. Išgirdę apie galimybę pasistatyti namą iš ekologiškų medžiagų, jauni žmonės ėmė domėtis kitų patirtimi. Grįžę į Lietuvą, ieškojo juos jau stačiusiųjų, konsultavosi su šiaudinių namų statybų pradininku Lietuvoje Petru Devižiu, kuris padėjo suprojektuoti ir statyti būstą. Likimas Augučius suvedė su iš Kauno į Kardokų kaimą beveik prieš aštuonerius metus atsikėlusia Raimundo Vaičiūno šeima. Aušra su Rolandu įsigijo sklypą greta ir ėmė statytis namą.

Šilumos nestokoja

Šeima nutarė statyti nedidelį apvalios formos namelį. Iš pradžių sukaltas medinis pastato karkasas. Į jį buvo kemšami presuoti šiaudai, vadinamosios „kitkos“. Kad šiaudai neturėtų sąlyčio su oru, jie užkonservuoti molio ti
nku, kurio sudedamosios medžiagos yra molis, žvyras, karvės mėšlas, vanduo bei smulkinti šiaudai. Šiltinimo tokiam namui nereikia, tad dėl to sutaupoma. Šiaudų sienos pasižymi ir gera garso izoliacija. Statant tokį namą labai svarbu laiku uždengti stogą, kad šiaudai nespėtų sudrėkti. Jei viskas padaroma tinkamai, namo amžius labai ilgas, užkonservuoti šiaudai gali laikyti šimtus metų. Specialistų teigimu, būstai iš šiaudų yra netgi atsparesni ugniai negu tradiciniai, nes liepsna į jų vidų negali prasiskverbti per apanglėjusį sluoksnį. Tokių namų šiluminė varža labai didelė, tad smarkiai sumažėja šildymo išlaidos. Augučių šeima savo namą apkūrena malkomis. Jame įrengta nagingo meistro statyta krosnis, kuri skiriasi nuo įprastų. Jos ortakiai išdėstyti taip, kad daugiau kaista šildymo sienelės apačia, tad šiluma sklinda ir pažeme.
– Visą žiemą su vaikais po namus vaikštome basomis, nes tikrai šilta, – pasakojo Aušra Augutė. – O sukūrename per dieną tik krepšį malkų.

Yra viskas, ko reikia

Rolandas Augutis pasakojo, kad statydamas namą jis daug ko išmoko, tad dabar kai ką darytų kitaip. Tokio būsto privalumas yra dar ir tas, kad visada gali ką nors pataisyti. Iš pradžių šeima stogą dengė presuotais šiaudais, tačiau jis pasirodė esąs nesandarus. Teko šiaudus nuimti ir mąstyti, kaip kitaip apsaugoti būstą nuo lietaus.

Planuojant interjerą, šeimai buvo svarbu, kad jame būtų kuo daugiau natūralių medžiagų ir kuo mažiau daiktų. Pirmame Augučių namų aukšte plyti didelė erdvė, įrengta atvira virtuvė. Antrajame – miegamoji zona. Šeima naudojasi ir vietiniu vandentiekiu, kanalizacija. Name įrengta vonia, yra skalbimo mašina. Tiesa, viduje esantis tualetas – bioįrenginys, skirtas tik vaikams. Suaugusieji naudojasi lauko tualetu.

Patraukė ajurveda

Jauna šeima ne tik gyvena ekologiškame name. Augučiai laikosi sveiko gyvenimo būdo principų, renkasi vegetarišką maistą.

– Esame gamtos dalis ir turime gyventi harmoningai su ja ir patys su savimi, – sakė Aušra. – Tai labai aiškiai apibrėžta anastasininkų judėjimo nuostatose, apie kurias išgirdome besidomėdami ekologija.

Anastasininkai – Vladimiro Megre knygų serijoje „Skambantys Rusijos kedrai“ aprašytų idėjų siejami bičiuliai. Jiems svarbios laisvės, atvirumo įvairioms pasaulėžiūroms bei idėjoms, optimistinio požiūrio į gyvenimą, ekologijos, alternatyvaus vaikų auklėjimo nuostatos.

Pradėję domėtis šiuo judėjimu, sutuoktiniai atrado daug ką artimo sielai ir perkėlė į savo gyvenimą. Pavyzdžiui, darže nenaudoja jokių chemikalų, daržoves augina kuo mažiau kišdamiesi į natūralius gamtos procesus, netgi patys prisitaikydami prie jų. Augučių kasdienybėje kaip gyvenimo mokslas dominuoja ajurveda. Tai – tradicinė Indijos medicina, šiuo metu kaip alternatyvi medicina bei vedinės kultūros dalis populiarėjanti ir Vakarų pasaulyje. Vasarą bendruomenėje ketinama organizuoti ajurvedos stovyklą „Sveikata, grožis ir laimė“. Čia vyks paskaitos, kurias skaitys ajurvedos gydytojas, psichologas Anantara das, jogos užsiėmimai, Jagja – ugnies apsivalymo ritualas, stovyklautojai bus maitinami vegetarišku maistu.

Ketina mokyti patys

Dvi dukrytes – Melaniją ir Sėliją – turintys tėvai leidžia joms augti gamtoje, pačioms mokytis pažinti pasaulį, nevaržyti savo jausmų ir poreikių. Šeima svarsto galimybę neleisti jų į mokyklą, bet ugdyti namuose. Juk tėvų pareiga – pastebėti vaikų polinkius, talentus ir lavinti juos bei sudaryti atžaloms sąlygas mokytis per natūralią gyvenimo patirtį. Tada sulaukiama didesnio susidomėjimo ir kur kas geresnių rezultatų. Jokių tradicinei mokymo sistemai įprastų suvaržymų, sėdėjimo suoluose žiūrint kitiems į nugaras ir priekyje stovinčią mokytoją, jokių apribojimų mokytis nustatytu laiku ir jokių tradicinių mokytojų – toks požiūris jau gana populiarus užsienyje ir vadinamas unschooling’u.

Apsigyveno bendraminčiai

Tarp Kazlų Rūdos miškų, prie Višakio upelio, Kardokų kaime, šiuo metu gyvena keturios bendraminčių šeimos, dar tiek pat jų kuriasi. Daugelis atrado įdomių užsiėmimų ir veiklos: vieni kepa duoną, augina bites, ruošia rytietiškus patiekalus, kiti gamina muilą, maišo ekologiškus dažus, gilinasi į homeopatijos paslaptis. Visa Kardokų bendruomenė užsiima labdaringa veikla – remia Kybartų vaikų globos namus savo surinktomis aukomis, daiktais, rengia čia programėles.

Į Kardokus atsikėlus jaunoms šeimoms, susikūrė ir kaimo bendruomenė. Jos aktyvistė Aušra sako, kad ekologinės gyvenvietės kasdienybė niekuo nesiskiria nuo kitų kaimo žmonių buities – visi tvarkosi namus, rūpinasi vaikais, ūkiu. Keliai žiemą valomi, gyventojai naudojasi mobiliaisiais telefonais, internetu, namuose įvesta elektra, mašina galima važiuoti kur nori.

– Gyvename kaip ir kiti kaimo žmonės, tik nelaikome gyvulių ir stengiamės natūraliai sugyventi su visais sutvėrimais, – tvirtino A. Augutė.

Santaka.info